DAR KARTĄ APIE FC
DAR KARTĄ APIE FC
FC valu aktyviai gaudau jau penkti metai. Iš pradžių nelabai tikėjau valo „nematomomis“ savybėmis, ypač jei kalba eidavo apie didesnius vala storius. Net paprasta akimi FC valas yra pastebimas vandenyje, tiesa ,šiek tiek mažiau nei mono valas. Pažįstami fizikai paaiškino, kad FC valas pastebimas gylyje iki 20 – 30 cm. Kadangi UV spinduliai giliau neprasiskverbia, valas tampa nematomu.
Kai žvejyba vyksta vietose, kur dugnas yra akmenuotas ar apaugęs dreisena, FC valas išeina į pirmą planą. Palyginus su mono valu ar pintuku, FC valas žymiai geriau atlaiko aštrių geldelių ir akmenų poveikį. Gaudant pintu valu, tekdavo prarasti žuvį, kuri lengvai nutraukdavo pažeistą valą, esant teisingai sureguliuotam ritės stabdžiui.
Dabar aš vienareikšmiškai balsuoju už FC. Dažniausia naudoju valą firmos TORAY. Be jo mano arsenale yra Owner, YGK, Sunline, Nikko ir Riverge arba Seaguar, kuris atstovauja pačiam stambiausiam žaliavos tiekėjui, kompanijai Kureha. Valo storio pasirinkimą lemia daug sąlygų. Mikrodžigui aš naudoju pavadėlius arba shock-leader‘ius, kurių storis nuo 0,16 mm. iki 0,37 mm. ( Toray Bawo Super Finesse 3-5 lb., Toray Bawo Super Hard Premium Plus 6 -16 lb., Sunline Wakasagi FC, Siglon FC). Jų ilgiai svyruoja nuo 30 cm. iki 3 m. FC valo savybės praverčia lydekų gaudyme. Lydeka negali perkąsti storo FC valo. Jį naudoju ne tik džigaujant, bet ir gaudant vobleriais, blizgėmis, gumomis. Einamiausi storiai yra 0,32 mm. – 0,40 mm. Šiems tikslams naudoju Toray Superhard Up-Grade ir Superhard Strong, Sunline Siglon FC 14-20 lb. Nenaudoju pavadėlių iš FC gaudant mažais masalais: vobleriai iki 55 mm., sukrės No1 ir mažos vartiklės. Beje kartais pasitaiko atvejų kai lydeka nukanda pavadėlį. Bet tai atsitinka dėl dviejų priežasčių. Pirma, nekokybiškas FC valas, pagamintas neaiškių gamintojų, tiek žinomų firmų. Kartą teko po 4 žvejybų išbrokuoti FC valą žinomo gamintojo, nors iš pažiūros valas atrodė nepriekaištingai, bet lydeka pastoviai jį nukąsdavo. Antra priežastis, trumpas pavadėlio ilgis. Kai lydeka netaikliai atakuoja masalą, jos dantys nukerpa pintą valą aukščiau pavadėlio. Todėl pavadėlį stengiuosi daryti ilgesnį. Tačiau per ilgas pavadėlis gali gadinti masalo darbą. Aš renkuosi pavadėlio ilgį nuo 20 cm. iki 50 cm. Per paskutiniuosiu 3 gaudymo metus nei man nei mano klubo draugams nepasitaikė atvejų , kad lydeka nukastų pavadėlį iš FC. O lydekos pasitaikydavo nuo 0,7 kg. iki 5 kg. Tačiau FC tai ne metalinis pavadėlis ir kažkokia procento dalis išlieka,jog lydeka laimės. Bet kuriuo atveju kiekvieną FC pavadėlį reikia kruopščiai tikrinti ir, pastebėjus mažiausią pažeidimą, būtina jį keisti nauju.
FC pavadėlio privalumai:
- dėka savo standumo,pavadėlis žymiai rečiau užsikabina už masalo trišakių kabliukų.
- atsparus lydekų dantims ir nesideformuoja po kibimo.
- mažai pastebimas vandenyje.
- nesunkiai pririšamas prie pinto valo, be papildomų tvirtinimo elementų.
FC pavadėlio trūkumai:
- kad apsaugoti FC pavadėlį nuo lydekos dantų, parenkamas storas valas, kuris neigiamai atsiliepia masalo balansui ir darbui.
FC valo tamprumas yra 2 kartus mažesnis už mono valo tamprumą. Kai kurie žvejai yra įsitikinę, kad naudojant FC valą kaip pagrindinį, galima “ nušauti 2 zuikius “ : nematomas ryšys tarp valo ir masalo , bei užtikrintas kontaktas su žuvimi. Tačiau čia nėra viskas taip paprasta. Kartą upėtakių gaudymui nusipirkau ritę nepigaus FC. Deja, dėl valo atminties užmetimo metu valas nušokdavo nuo ritės būgnelio, nemaloniai garsiai šlamėdamas. Tvičinguojant vobleriu visai nejaučiau masalo darbo. O po sukrės užmetimo valą susuko per visą valo naudojomo ilgį. Susidarydavo „barzdos“ net naudojant labai gerą ritę. Pabandžiau pratęsti eksperimentą naudodamas minkštesnį FC valą gaudydamas kitas žuvis. Bet nieko gero iš šito neišėjo. Tolimame užmetime nebuvo nei reikiamo jautrumo, nei užtikrinto pakirtimo. Pabandžius mono valą ,sumažinto tamprumo ( Daiwa Presso ar YGK Nitlon Spinins Type II), rezultatas iš karto pagerėjo.
Dėka savo didesnio tankio FC valas 2,5 karto greičiau skęsta už mono valą. Jų tankiai atitinkamai sudaro: 1,78 g/cm3 ir 1,14 g/cm3. Štai tokios yra FC valo ,kaip pagrindinio valo, neigiamos savybės. Visų pirma nukenčia užmetimo nuotolis. O naudojant FC pavadėlius šios savybės tampa teigimomis, ypač kai naudojami skęstantys vobleriai arba suspenderiai. Jeigu kiekvienam vobleriui parinkti atitinkamą valo storį, masalas greičiau pasiektų savo darbinį horizontą. Gaudant lydekas, toks valo parinkimas tampa problemiškas, nes reikalingas storas valas.
Galima daryti išvadą,jog spiningaujant FC valo panaudojimas kaip pagindiniu yra NEREKOMENDUOTINAS. Bet jo panaudojimas pavadėliams ar shock-leeder‘ iams yra naudingas. FC valo jautrumas yra įvairus. Tai priklauso nuo gamintojo. Kuo kietesnis valas, tuo pakirtimas bus efektyvesnis, tačiau jis blogiau klosis ant ritės būgnelio ir turės atmintį. Ant vandens nukritęs toks valas kurį laiką ant paviršiaus gulės žiedais, o tai blogins spiningo ryšį su masalu ir savalaikį pakirtimą.
Todėl man ligi šiol yra mįslė- kaip gi amerikiečiai gaudo basus, naudodami FC ? Gal jų „multikai“ kompensuoja aukščiau išvardintus FC trūkumus ? O gal jie naudoja minkštus valus? Kiek aš žinau yra ir pas mus sportininkai, kurie naudoja FC ir multiplikatorines rites. Bet jų yra vienetai. Matyt esmė yra patyrime, kaip tinkamai suvaldyti FC valą.
FC PRITAIKYMO SRITYS
Pradėjau aš nuo nedidelių eksperimentų gaudant ešerius. Visos įmanomos sistemėlės buvo rišamos iš FC. Jo privalumai išryškėjo kai gaudomi ešeriai buvo pasyvūs. Gaudant dideliame gylyje, esant drumstam vandeniui ir aktyviems ešeriams, jokio skirtumo, lyginant su kitais valais, nebuvo. Visais kitais atvejais FC pranašumas buvo. Gaudant ešerius ir starkius šoninio pavadėlio (dar vadinama Paternosteriu) sistema, valo atkarpai: pavadėlis- masalas, naudodavau ploną FC valą ( 3- 8 lb.). O valo atkarpai iki svarelio imdavau storesnį FC ( 8- 14 lb.). Pagrinde tai buvo valai: Toray Bawo Super Finesse, Bawo Super Hard Premium Plus, Siglon FC ir Nikko Vexter FC. Gaudant ešerius bei starkius sistemomis Drop- shot, Karolina,vobleriais ar sukrėmis renkuosi vidutinio stiprumo valus. Gaudant šapalus ir upėtakius vobleriais ar blizgėmis renkuosi FC valą, kurio stiprumas 2- 4 lb. Šiuo atveju pirmenybę atiduodu YGK Nitlon Trout Fluoro, Sunline Sniper ir ,žinoma, Toray Bawo Super Finesse valams. Testuodamas valus didelį dėmesį skiriu jų trūkumams. Vieni jų turi daugiau, kiti- visai neturi jų. Po penkių metų aktyvios žvejyvbos, daugelių treniruočių bei varžybų geriausiu valu man tapo valas, kurio gamintoja- kompanija Toray. Už šios kompanijos gaminamą valo kokybę galiu guldyti galvą. Jo pranašumas buvo patvirtintas gaudant pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Kiek žinau, kompanija Toray sukūrė FC testavimo standartą K- 1 , pagal kurį yra nustatomas realus valo stiprumas bei ilgaamžiškumas mikroabrazyviniam poveikiui. Kalba eina ne apie trumpalaikius poveikio kontaktus, bet apie sisteminį trinties poveikį valui spiningo žieduose, ritėje, kontaktuose su dugne esančiais akmenimis, geldelėmis, vandens augmenija bei žuvies dantimis. Egzistuoja nuomonė, kad FC valo stiprumas yra mažesnis nei įprasto neiloninio valo. Tačiau tai tikrai neliečia Toray produkcijos. Joje naudojama Double Structure ( dviejų dervų kombinacijos) technologija vienareikšmiškai padidina valo stiprumą tempimui ir mazguose.
Galima eksperimentuoti su pavadėlių ilgiais bei storiais. Kuo pavadėlis yra storesnis, tuo jo pasipriešinimas vandeniui yra didesnis. Reiškia masalo skendimo fazė yra ilgesnė. Kuo pavadėlis yra ilgesnis , tuo masalo skendimo laikas bus taip pat didesnis. Parenkant pavadėlio ar shock-leeder‘io storį bei ilgį, galima reguliuoti masalo skendimo laiką, nekeičiant paties masalo svorio. Tai svarbu gaudant mikrodžigu ar džigu nedideliame gylyje , esant dideliam užmetimo nuotoliui, kaižuvis yra labai įnoringa. Tai galima pasiekti ir naudojant mono valą, tačiau naudojant FC, turėsime keletą privalumų, apie kuriuos pakalbėsime toliau.
Didelis FC valo privalumas- jo inertiškumas vandeniui. Jis nesugeria drėgmės, neišbrinksta būnant ilgą laiką vandenyje. FC struktūros neveikia vandens molekulės, kas užtikrina FC valo stiprumą bei pastovų storį. Nukritęs ant vandens paviršiaus, FC valas, skirtingai nuo pinto ir mono valų, nepalieka oro burbuliukų ant vandens ir nesukelia papildomo triukšmo. Ši savybė yra gerai žinoma japonų ekspertams, gaudantiems basus. Mūsų šalyje šią FC savybę tik pradedama suvokti ir naudoti gaudant upėtakius ir starkius, bet ne kaip pagrindinį valą, o kaip pavadėlį ar shock- leeder‘į , kurio ilgis gali siekti 3- 4 m. Pasyvus starkis palankiau „žiūri“ į pavadėlį iš FC, nei į metalinį. Tas pat liečia ir upėtakius.
Keletas žodžių apie mazgus. Pagrindiniai mazgo kriterijai: patikikimumas, stiprumas, lengvas ir greitas surišimas, lengvas mazgo praėjimas pro spiningo žiedus.
Esu susidūręs su žmonėmis, kurie visiškai nusivylė FC valais. Tai sąlygojo dvi priežastys. Pirma, FC valo privalumai neatitiko visų norimų troškimų ir jų atsisakymas nuo FC yra daugiau panašus į protestą. Antra, priežastys ,susijusios su nežinojimu apie valo galimybes ir savybes, pastūmėjo žmones pirkti FC valą atsižvelgiant į gražų, spalvotą įpakavimą, o ne į valo kokybę. Pasaulyje yra tik tris kompanijos, gaminančios FC žaliavą. Kitos firmos tik dirba su šia žaliava. Ir, toli gražu, ne visos firmos kruopščiai atrenka būtent tas medžiagas, kurios lemia aukščiausią FC valo kokybę. Kiekvienam valo storiui yra parenkama tam tikra cheminė dervos sudėtis, kuri gaunama iš žaliavos tiekėjų su tiksliomis technologinėmis rekomendacijomis tolimesniai gamybai. Kaip tiksliai jų laikomasi tolimesniame gamybos procese sunku spręsti. Galų gale, didelę įtaką tam turi komerciniai dėsniai, kai tenka aukoti gaminio kokybę vardan kainos ir įsitvirtinimo rinkoje. Naujos ir mažai žinomos kompanijos gali įsitvirtinti rinkoje dėka mažos produkcijos kainos. Bet ar produktas iš ties yra kokybiškas? Siūlyčiau labiau pasitikėti garsiais ir žinomais gamintojais ir valą pirkti rimtose parduotuvėse. Geras FC valas nebūna pigus.
