UODO TRŪKLIO LERVOS. JAUKAS IR MASALAS - ŠIUOLAIKINIS POŽIŪRIS.

Šiame straipsnyje garsus lenkų žvejys –sportininkas Tomek Bronicki pasakoja apie uodo trūklio lervas (sutrumpintai UTL). Daugelis iš mūsų naudoja šį masalą, bet mažai kas gali tiek daug papasakoti, kaip Tomekas.

Skaityti daugiau...

ŠĖRYKLA SU DUONA

ŠĖRYKLA SU DUONA

Dugninės žvejai paprastai su savimi turi visą arsenalą masalų: musių lervos, kasteriai, pinkos, sliekai. Tai standartinis rinkinys. Bet klasikinio jauko neplėšrioms žuvims- baltą duoną dauguma žvejų net nenaudoja. Balta duona yra ne tik puikus masalas, bet ir tinkamas jaukas šėrykloje.

Tiesa, prieš naudojant duoną, reikia ją atitinkamai paruošti. Imama balta supjaustyta sumuštinių duona. Nuo riekės atskiriama duonos plutelė ir mikserio ar blenderio pagalba duona yra susmulkinima. Taip paruošiamas jaukas, skirtas stambesnėms žuvims. Masalui naudojamas riekės minkštimas, kurį taip pat reikia atitinkamai paruošti. Riekė įdedama į mikrobangę ir pašildoma. Jei mikrobangės galingumas  750W, duona yra šildoma 15 sekundžių. Šilta riekė išimama iš mikrobangų krosnelės ir voluojama voleliu (kočėlu). Suvoluota šilta duonos masė įgauna klampumo ir gerai laikosi ant kabliuko, be to atlaiko galingus užmetimus bei žuvies kibimus. Kad duona greitai nesudžiūtų, ji įdedama ir laikoma polietileniniuose maišeliuose. Specialaus įrankio  Breadpunch pagalba iš suvoluotos riekės yra išpjaunamas duonos gabalėlis, kuris kabinamas ant kabliuko. Duonos masalas vandenyje išbrinksta, jo tūris padidėja ir tampa viliojančiu  duonos masalu žuvims.

Gaudant duona, geriausia naudoti pikerį su „stiklo“ viršūnėle ,kuri užtikrintų reikiamą jautrumą ir pakankamą stiprumą kovojant su stambesnia žuvimi. Ant nedidelės galima užvynioti 0,14mm storio monovalą. Šėryklos naudojamos nedidelės, kurių svoris su duona neturėtų viršyti 20 gramų. Prieš užpildant šėryklą, patartina duoną lengvai sudrėkinti. Sudrėkinta duona, patekusi vandenin,  pradeda irti ir atsiskirusios smulkios duonos dalelės kyla į viršų ir masina žuvis.

Gaudymo taktika. Iš pradžių užšėrimui užmetame 3 šėryklas su duona. Ant  60cm. ilgio pavadėlio užrišamas No18 dydžio kabliukas. Jeigu naudosime didesnį kabliuką iš storesnės vielos, žuvis, imdama masalą, gali pajausti kabliuką. Gaudant šaltuoju metų laiku, nors ir gaudant maža šėrykla, yra didelis pavojus permaitinti žuvį.  Būdama pasyvi ir prisisotinusi žuvis jau nebekreips dėmesio į siūlomą masalą. Šiuo atveju šėrykla keičiama 15 gr. švinine slyvute, o jauku užpildyta šėrykla siunčiama į gaudymo vietą kas 4-ą užmetimą.

Vis tiktai, nežiūrint į naudojamą nedidelį jauko kiekį ir tikslų užmetimą, kibimo jautrumas po kelių valandų gaudymo sumažėja. Tolesnis gaudymas tikintis atsitiktinės žuvies kibimo  yra betikslis. Tokiu atveju reikia „padėti“ žuvims. Šiam tikslui naudojami Dipai.

Duona labai gerai sugeria kvepiantį aromatizatorių ir taip pat lengvai jį išlaisvina vandenyje. Reikia turėti ne vieną ir ne du, o keliolika skirtingų rūšių aromatizatorių, kad būtų galima maksimaliai patenkinti žuvų „norus“.

Paruošta pagal užsienio žurnalus.

Fideriniai masalai upėje

FIDERINIAI MASALAI UPĖJE

Nesu šalinkas pastovių gaudymo vietų, tačiau turiu keletą vietų, kurias aplankau 2–3 kartus per metus ir darau išvadas, kokią reikšmę turi pasirinkti masalai. Turiu pasakyti, kad teisingai parinkti masalai padeda tikslinei žvejybai, pagal pasirinktą žuvies dydį ir rūšį.

MUSĖS LERVOS

Ko gero pats populiariausias masalas ne tik fiderinėje, bet ir apskritai visoje žvejyboje.Ir vis tiktai gaudant fideriu šio masalo galimybės atsiskleidžia plačiausiai. Plūdinėje žūklėje, naudojant kelias musės lervas, paprastai gaudomos standartinės,sportinės žuvys: kuojos, plakiai, aukšlės. Sutikite, tai nėra labai įdomu negu gaudant konkrečią didelę žuvį.

Tam tikslui geriausia kabinti 10 lervų pagal vėduoklės formą. Kabliuko dydis Nr.8 ,geriau plonos vielos. Kabiname tradiciškai: pradurime storą lervos galą, kad jos ilgesnį laiką būtų gyvybingos. Ant tokio stambaus masalo gali užkibti bet kokio didumo ir rūšies žuvis. Dažniausias „svečias“ ,apart plakiukų, tai- karšis. Tokio masalo neatsisako ir šapalas. Rudenį pasitaiko ir meknė. Esame pagavę meknę rugsėjo 30d. Tikras musės lervos mėgėjas- strepetys. Jei užtaikysit  užmesti į jo „ganyklas“ ,tai varžybos su šia galinga žuvimi suteiks tikrą malonumą. Bendrai paėmus, musės lervos mėgėjų skaičių galima papildyti dar dešimtimi žuvų. Ko gero, šis sąrašas būtų negalutinis. Jei pažiūrėti į stovintį vandenį, musės lerva susigundo  net karpis, nekalbant apie karosus. Šis masalas ne tik universalus pagal pagaunamą žuvį, bet ir pagal gaudymo metą. Kaip taisyklė, šiuo masalu prasideda fiderinis sezonas, juo ir užbaigiamas. Tačiau yra vienas blogumas gaudant musės lerva. Tai- aukšlė. Kartais dėl to tenka pakeisti masalą. Musės lerva naudojamas ne tik kaip pagrindinis masalas, bet ir kaip užbaigiantis elementas skirtingų rūšių „sumuštiniuose“. Net gi sakyčiau geriausias, nes lervos stipri oda neleidžia žuvims taip paprastai nukabinti labiau minkštesnius ar trapesnius masalus.

P.S. Tolimam užmetimui vėduoklė iš musės lervų veikia kaip propeleris, tuo susukdamas pavadėlio valą. Permetant masalą, atkreipkite dėmesį, kad pavadėlio valas būtų nesusisukęs.

SLIEKAS

Tai populiarus fiderinis masalas, bet aš jį retai naudoju. Dažnai slieką nuvalgo smulkmė, nepakliūdama ant kabliuko arba kimba pūgžliai ir ešeriukai. Dažniausia gaudau  ant slieko ežeruose, tvenkiniuose. Neblogų rezultatų duoda slieko ir musės lervos sumuštinis.

MUSĖS LERVA- SLIEKAS

Išbandžiau šį sumuštinį prieš du metus Pripetės upėje. Tada, rugpjūčio pradžioje, prigaudęs smulkmės, pakeičiau masalą, uždėjęs 2 sliekus ir 3- 4 musės lervas. Iš karto užkibo karšis. Ir vėliau kibo karšiai tol, kol baigėsi sliekai. Deja, daugiau tokių stambių laimikių šis tandemas „nepadovanojo“. Tiesa, buvo mažesnių laimikių, bet pavasario metą. Rudenį  įkyri pūgžliai ir ešeriukai, bet galima pagauti ir vėgėlių. Keletą žodžių apie slieko užkabinimą. Kad smulki žuvis mažiau nuvalgytų slieką, jį perveriu kabliuku 3- 4 kartus, palikdamas trumpą uodegėlę, už kurios ir griebia žuvis. Priklausomai nuo kabliuko kotelio ilgio kabinu 1- 2 sliekus „sutvirtindamas“ juos musės lervomis.

APSIUVA

Tai masalas pagal žuvį ir gaudymo sezoną. Geriausias sezonas- pavasaris ir vasaros pradžia. Tuomet apsiuvų yra daugiausia upėse. Jų yra ir nemažai ir vasaros viduryje pakrantės augmenijoje, bet žuvies šis masalas jau nelabai domina. Kadangi apsiuvos lerva yra gležna ir ant kabliuko laikosi silpnai, todėl būtina atidžiai stebėti kibimo momentus.Galimi keli apsiuvos kabinimo ant kabliuko variantai:

-          apsiuva kabinama išilgai kabliuko vielos (kaip slieką). Šiam tikslui parenkama storiausia apsiuva.Kaip taisyklė, ji būna žalios spalvos.Užtenka vienos apsiuvos ant vieno kabliuko.

-          apsiuvos perveriamos prie galvos vėduoklės principu (kaip musės lervos)

-          apsiuva perveriama per pusę ir abi dalys dar kabinamos ant kabliuko geluonies.

Nepatogu, kad apsiuvas tenka rinkti betarpiškai prieš žvejybą, bet kai jų yra daug- jas surasti ne problema.

UODO TRŪKLIO LERVA

Tai grynai sportinis masalas, nepretenduojantis sugundyti trofėjinę žuvį. Kai niekas nekimba  (o sugauti norisi nors ką nors), dažnai tenka naudoti šį masalą. Galima pagauti kuojas,plakius, puskaršiukus. Geriausia gaudymo vieta- rami upės tėkmė. Tuomet lengviau pastebėti kibimus. Uodo trūklio lerva yra gležnas masalas, todėl verta daryti sumuštinius su musės lerva. Mano galva, geriausias gaudymo laikas su šiuo masalu yra ruduo- sezono pabaiga, kai šilumą mėgstančios žuvys (šapalai, meknės) kimba blogai ir yra prasmė gaudyti tikslinę žuvį- puskaršius ir karšius. Mano pažistami sportininkai- fideristai dažnai naudoja varžybu metu upėse uodo trūklio lervas, pagaudami „bonusinius taškus“- karšius.

PERLINĖS KRUOPOS

Mano supratimu, šis masalas geriausia tinka plūdinei meškerei. Ja aš gaudau karosus, kuojas.Tačiau būtų neteisinga nepakalbėti apie  perlines kruopas, kaip fiderinį masalą, gaudant upėje. Rudenėjant teko sutikti fideristus, gaudančius tik perlinėmis kruopomis. Svarbi detalė- tom pačiomis kruopomis reikia papildyti ir šėryklos turinį. Tai labai padidina masalo efektyvumą gaudant sezono pabaigoje. Pabandžiau ir aš gaudyti šiuo masalu- nenusivyliau. Pagrindinis skirtumas gaudant perlinėmis kruopomis tarp plūdinės meškerės ir fiderio yra masalo tūrinė apimtis. Fideristai ant didelio kabliuko (pageidautina ilgesniu koteliu) kabina 5- 6 kruopas. Pagrindinis gaudymo objektas- karšis. Būtina sąlyga- teisingas perlinių kruopų paruošimas. Svarbu jų nepervirinti,o  dar geriau užplikyti termose. Reikia iš vakaro užpilti kruopas termose virintu vandeniu, o ryte išimti jas ir naudoti.( Pastaba- būtinai įvertinkite perlinių kruopų tūrio padidėjimą joms brinkstant ). Galima naudoti kruopas tandeme su musįs lerva. Tai padės kruopoms tvirčiau laikytis ant kabliuko. Dažniausiai pagaunama žuvis- kuoja ir karšis.

KONSERVUOTI KUKURŪZAI

Mano mėgtamiausias ir dažniausiai naudojamas masalas. Dėl šio masalo tūrinės apimties dažniausia pagaunamos stambios žuvys. Pasitaiko, kad ant vieno- dviejų kukurūzų užkimba stambi kuoja. Bet dažniausia pagaunamos žuvys- šapalai, meknės (turiu omeny,kabinant ant kabliuko tik vienus kukurūzus, ne sumuštinius). Dažniausia pagaudavau šapalus, rečiau meknes ir vienetiniai atvejai- karšiai.

Neteikiu pirmenybės konkretiems kukurūzų pavadinimams ar rūšims. Iš bet kurio indelio atsirenku stambesnius ir kietesnius vienetus, kuriuos kabinsiu ant kabliuko. Kiti keliaus į pašarą šėryklei. Pagrindinis reikalavimas- kukurūzai turi būti kieti ir tvirtai laikytis ant kabliuko. Galima juos šiek tiek padžiovinti, pabėrus sausame ore. Galima imti kukurūzus iš pašaro. Tada jie įgaus papildomo kvapo ir aplips pašaro dalelėmis. Priklausomai nuo kukurūzo ir kabliuko dydžio kabinu 2- 3 vnt. Pirmą kukurūzą  perveriu iš siauresnės dalies pusės, kitus- tuo pačiu būdu. Paskutinį kukurūzvą perveriu geluonimi kiaurai, paskui patį geluonio galą stengiuosi šiek tiek paslėpti kukurūzo odelėje. Įtariu, kad griebiant masalą žuvis gali įsidurti geluonimi ir išspiauti masalą. Kaip kitaip paaiškinsi tuščius kibimus. Bet tai daugiau liečia smulkesnes žuvis. Didelės žuvys kimba iš karto, ypatingai šapalai.

Kai geriau kimba smulkesnė žuvis, verta kabinti 1 kukurūzą, naudojant 10- 12 nr.kabliukus. Geriau tinka kabliukai su apvaliu išlinkimu. Tada kukurūzas mažiau deformuojasi. Yra nuomonė, kad esant tokiam išlinkimui, žuvis geriau pasikerta. Teoriškai kabliuko geltona spalva yra geriau, bet kai visą kabliuką dengia masalas, manau- tai nėra taip svarbu. Kukurūzus siūlau naudoti kai pradeda kibti stambesnė žuvis. Pvz.: gaudote musės lervos masalu, užkibo „bonusinis“ egzempliorius. Tada ir verta uždėti kukurūzą, kad „atkirsti“ smulkmę. Naudojant šį masalą, paties kibimo tenka laukti pakankamai ilgai.Geriausiai kimba vasarą,o pavasarį ir rudenį- silpniau. Kaip ir minėjau, reikia ir į pašarą įdėti kukurūzų. Šėryklą naudoti be dugnelio, kad  kukurūzus srovė lengvai išplautų iš šėryklos.

KUKURŪZAS- MUSĖS LERVA

Pakankamai populiarus tandemas, dirbantis panašiai kaip grynas kukurūzas.Dėl gerų rišančių musės lervos savybių, kukurūzai laikosi tvirčiau ant kabliuko. Yra 2 šio „dueto“ uždėjimo variantai. Pirmas: pirmiausia kukurūzas, po to- musės lerva. Antras: iš pradžių dedama porą musės lervų, po to vienas kukurūzas ir vėl keletas lervų. Paklausite, kam antras variantas, jei pirmas geras? Antro varianto atveju žuviai sunkiau nuimti nuo kabliuko kukurūzą. Jai tenka praryti visą masalą.P.s. : musės lerva turi būt kabinama  paskutinė. Daugelį metų rašau fiderinės žūklės dienoraštį. Pavarčius užrašus, pastebėjau, kad naudodamas šį masalo tandemą, nebuvo pagauta daug karšių. Kuo tai paaiškinti- nežinau.Na bet plakių tai tikrai netruko.

KUKURŪZAI-SLIEKAI

Kabinant vien tik kukurūzus arba sliekus, žuvis dažnai suvalgo masalą, nepavykstant sėkmingai pakiesti. Geresnis variantas naudoti juos kartu. Slieką kabinu „slyvutės“ principu: stengiuosi užverti ant kabliuko daugiau kartų. Dar geriau šį duetą papildyti musės lerva. Šiuo atveju, jei slieką žuvis nutrauks, liks musės lerva + kukurūzas, visai geras masalas.

MAKARONAI- ŽVAIGŽDUTĖS

Tai mėgstamas mano draugų- plūdininkų masalas. Specialiai šiam reikalui jie perka makaronus Pasta Zarra. Jie laikosi nuomonės, kad būtent šiais makaronais galima pagauti didelių karšių.Situacija gaudant fideriu kitokia. Kiek pamenu, ant gryno makarono nieko gero nepagaudavau, nors juos išvirus, dar apibarstydavau džiuvesėliais ir padžiovindovau.

Makaronai- žvaigždutės, be abejo, geras masalas žuvims, bet labai silpnai laikosi ant kabliuko.Arba juos nuplauna srovė, arba nuvalgo žuvis. Visai kitas reikalas kai kabinam makaronus- žvaigždutes kartu su musės lervomis. Tada šis tandemas gerai laikosi ant kabliuko ir tinka įvairiai ir didesnei žuviai.P.s.: makaronus-žvaigždutes reikia šiek tiek nedavirti.Jie dar išbrinks ir įgaus reikiamą konsistenciją.

KUKURŪZAI- MAKARONAI- MUSĖS LERVA

Neatsitiktinai išskyriau šią masalų grupę. Mintis ją panaudoti kilo tiesiog žvejybos metu. Man pasisekė- iš karto pagavau 3 kg. karšį. Pirminę informaciją jau turėjau galvoje.Naršydamas internete,radau straipsnį apie augalinio ir mėsinio masalo panaudojimą ir galimybę pagauti neblogą žuvį. Mano pirminė skeptiška nuomonė pasikeitė-  masalas dirbo!

Galimi du kabinimo variantai:

-          kabinu 1 kukurūzą +  4-5 makaronus +   3-4 musės lervas

-          kabinu 4-5 makaronus +  1 kukurūzas +  3-4 musės lervas

Pirmu atveju masalas išsilaiko ilgiau- geriau išsilaiko makaronai. Galima tiek kukurūzus , tiek makaronus kabinti iki valo pradžios, tuo visiškai paslėpdami kabliuką. Specialiai šiam sumuštiniui atradau kabliukus su ilgu koteliu Cobra Professional Henava

ŽIRNIAI

Populiarus masalas tarp dugninės mėgėjų. Dauguma naudoja perkamus žirnius  parduotuvėje ar turguje.Tame tarpe ir konservuotus. Jeigu išrinkti iš dėžutės kietesnius žirnius, padžiovinti juos saulėje, jie tikrai gerai laikysis ant kabliuko (panašiai, kaip kukurūzas). Žirnis – trofėjinis masalas, reikalaujantis iš žvejo didelės kantrybės. Tiesa, laimikių skaičiumi, gaudant žirniais, pasigirti negaliu, bet egzempliorių didumas džiugino. Kibo šapalai,meknės,ūsoriai, karšiai.

Pagal užsienio žurnalus